KVIEČIAME PRISIJUNGTI PRIE PROJEKTO
 
Diabetasgaires.lt - yra Vilniaus endokrinologų draugijos, Lietuvos endokrinologų draugijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto inicijuotas projektas, skirtas gydytojams endokrinologams, šeimos bei vidaus ligų gydytojams, gydytojams rezidentams, studentams ir kitiems skaitytojams, kuriems reikalinga informacija apie diabetą ir jo priežiūros gaires. Šioje svetainėje pateikiama naujausia informacija apie diabetą suteikia lankytojui išsamių, aiškių ir lengvai suprantamų cukrinio diabeto priežiūros ir gydymo rekomendacijų. Pateikiamų metodinių ir mokymo priemonių autoriai – nusipelnę endokrinologijos mokslui Lietuvos gydytojai, kasdien dirbantys klinikinį ir mokslinį darbą.
Kviečiame apsilankyti!

Šeimos gydytojo vaidmuo savižudybių prevencijoje

seimosPrevencija – iš lotynų kalbos kilęs žodis (lot. praeventio), kurio reikšmė „išankstinis kelio užkirtimas“, „užbėgimas įvykiams už akių“, „išankstinis perspėjimas“. Teisinėje literatūroje prevencija gali reikšti „priežiūrą“, „reguliavimą“, „kontrolę“, „apsaugojimą“, „sulaikymą“. Medicininiame kontekste šis terminas vartojamas, kai norima apibūdinti veiksmų arba reiškinių visumą, kuria siekiama išvengti nepageidaujamo įvykio arba kiek galima jį sušvelninti (sumažinti). Šiuo metu, kai matomos skirtingų medicinos sričių suartėjimo tendencijos, prevencinės priemonės taip pat tampa nevienalytės. Lietuvai kovojant su viena didžiausių negandų – savižudybėmis, šią negandą mažinančias prevencines priemones turi išmanyti kiekvienas visuomenės narys, tačiau didžiausia našta vis dėlto tenka šeimos gydytojams ir gydytojams psichiatrams, kurių tikslingas bendradarbiavimas savižudybių prevencijos srityje yra labai svarbus.

            Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautinė savižudybių prevencijos asociacija (The International Association for Suicide Prevention, IASP) ir Pasaulio psichikos sveikatos federacija (The World Federation for Mental Health, WFMH) nuo 2003 m. vieningai nusprendė rugsėjo 10 dieną skelbti Pasauline savižudybių prevencijos diena. Tokiam sprendimui įtakos turėjo ilgos diskusijos, statistinių ataskaitų analizė, mokslininkų, gydytojų, žurnalistų, nukentėjusiųjų bei jų artimųjų skundai ir klausimai. Ar galima savižudybėms užkirsti kelią? Ar galima jas suvaldyti? Jeigu galima, tai kokiomis priemonėmis, pastangomis ir kokia kaina. Žmonės pradėjo suvokti, kad savižudybės tapo didelė socialine ir ekonomine problema ir su jomis reikia kovoti tik kartu – sujungus ne tik eilinių žmonių, bet ir tarptautinių visuomeninių organizacijų, bendrijų ir valstybių pastangas. Vien tai, kad visame pasaulyje buvo oficialiai paskelbta savižudybių prevencijos diena, leidžia mums pateikti keletą esminių išvadų:

  1. Savižudybių problema jau seniai peržengė vienos kurios nors valstybės sienas ir tapo visos žmonijos rūpesčiu.
  2. Savižudybių problemas reikia spręsti tarpvalstybiniu lygmeniu, remiantis pasauline patirtimi.
  3. Šiai problemai galima užkirsti kelią ir ją suvaldyti, tačiau tam turi būti numatomi konkretūs veiksmai, priemonės, programos ir formuojama atsakinga politika.

            Šios mokomosios knygos tikslas – supažindinti šeimos gydytojus bei rezidentus, gydytojus psichiatrus bei rezidentus ir visus besidominčius suicidologija, savižudybių problema pasaulyje ir Lietuvoje bei jos valdymo galimybėmis.

            Knygos UŽDAVINIAI

  1. Pateikti savižudybių problemos apžvalgą, įvardyti buvusias, esamas bei tikėtinas savižudybių priežastis, kurių pašalinimas padėtų suvaldyti šį reiškinį.
  2. Supažindinti šeimos gydytojus ir gydytojus rezidentus bei gydytojus psichiatrus ir gydytojus rezidentus su svarbiausiais tiesioginiais netiesioginiais požymiais, kurie gali būti reikšmingai susiję su paciento planuojama savižudybe.
  3. Pateikti šeimos gydytojui, gydytojui rezidentui, gydytojui psichiatrui ir gydytojui rezidentui optimalias ir konstruktyvias bendravimo su potencialiu savižudžiu gaires bei nuorodas priemonių, galinčių reikšmingai sumažinti savižudybės grėsmę.

            Šiame kelyje iškyla daug iššūkių:

  1. Pakeisti su savižudybių problema susijusias psichologines stigmas.
  2. Įtraukti į šios problemos sprendimą kiek galima daugiau asmenų.
  3. Išsiaiškinti svarbiausias savižudybių priežastis ir jas šalinti.

            Kiekvienas šios mokomosios knygos skyrius pradedamas suformuluotu temos tikslu bei uždaviniais, kuriais siekiama tą tikslą pasiekti. Skyrių pabaigoje pateikiami savikontrolės klausimai, į kuriuos skaitytojas turėtų atsakyti ir pasitikrinti, ar teisingai suprato skyriuje dėstomą medžiagą.

            Knyga skiriama šeimos gydytojams, gydytojams psichiatrams, gydytojams rezidentams, kuriems dažniausiai pirmiesiems tenka įvertinti suicidines pacientų mintis, o po bandymo žudytis – teikti jiems klinikinę, psichologinę, socialinę ir vadybinę pagalbą. Ši knyga skirta sumažinti stigmai, kuri skiria somatinių sutrikimų ir ligų gydytojus bei gydytojus psichiatrus, taigi ir kitų specialybių gydytojams mielai rekomenduojame pasidomėti šioje knygoje gvildenamomis temomis. Šeimos gydytojai ir gydytojai psichiatrai pasirengę savo jėgas skirti pirminės sveikatos priežiūros grandies pacientams. Būtent jų pastangos gali tapti veiksniu, kuris reikšmingai sumažins savižudybių skaičių mūsų visuomenėje. Šeimos gydytojas – ne tik asmuo, pas kurį pirmiausia skuba krizę išgyvenantis žmogus. Jis ir šeimos draugas, dažnai teikiantis pirminę psichologinę pagalbą, ir paciento veiksmų koordinatorius, ir vadybininkas. Jis gali nurodyti pacientui tinkamą kelią, jeigu greitai ir operatyviai įvertina savižudybės riziką. Šeimos gydytojas – didelis autoritetas pacientui ir siejamoji grandis su gydytojais specialistais. Pagaliau šeimos gydytojas yra žmogus, pilietis, patriotas, kuriam negali nerūpėti mūsų šalies savižudybių prevencija, o šios srities mokomosios medžiagos kol kas nepakanka.

            Šioje mokomojoje knygoje analizuojamos priemonės, galinčios padėti žmogui atsisakyti savižudybės. Kartu aiškinamasi, kaip pastebėti, kad žmogus pradėjo užsiminti apie galimą suicidinį poelgį, į ką turėtų atkreipti dėmesį gydytojas, kad nepaliktų tokio paciento vieno, kada į pokalbius apie gyvenimo prasmę reikia žvelgti stoiškai, o kada būtina kreiptis kolegų pagalbos ir žmogui gelbėti pasitelkti visą profesionalų komandą. Šioje knygoje nagrinėjama, kas gali paskatinti žudytis ir kas gali sutrukdyti tai padaryti, todėl knygoje aptariamos šios temos:

  • Kas yra savižudybė ir kodėl ji vertinama kaip problema?
  • Kaip galima apibūdinti savižudybę ir kaip ji apibūdinama skirtingose kultūrose?
  • Kokios yra savižudybės sąvokos apibrėžtys ir kodėl jos tokios skirtingos?
  • Kaip dažniausiai pasireiškia suicidinės mintys?
  • Kaip vertinama eutanazija, eugenika suicidologiniu aspektu?
  • Kaip skirtingais laikotarpiais buvo vertinami savižudžiai ir koks šiuolaikinės visuomenės požiūris į juos?
  • Kuo žmonės, kuriems nepavyko žudytis, skiriasi nuo savižudžių ir žalojančiųjų save?
  • Žymiausi pasaulio savižudžiai, jų savižudybių priežastys ir savižudžių traukos vietos.
  • Pasaulinės savižudybių statistikos tendencijas.
  • Kokią įtaką savižudybei daro žmogaus išgyvenama krizė ir kaip galima ją spręsti.
  • Kokią žalą žmogui sukelia alkoholis ir kokia jo įtaka savižudybėms.

            Tikimės, kad ši mokomoji knyga bus įdomi ne tik jums, bet ir tiems jūsų kolegoms ir artimiesiems, kuriems rekomenduosite ją paskaityti.

Patvirtintas Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų planas

Patvirtintas Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų planas

Sveikatos apsaugos ministerijoje parengtas ir patvirtintas Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų planas. Šiame dokumente nustatytas šeimos medicinos plėtros tikslas – gerinti medicinos paslaugų teikimo procesus, prieinamumą, tęstinumą, didinti paslaugų apmokėjimą, užtikrinti kvalifikuotų specialistų išteklius šeimos medicinoje.
Įsakymą dėl šeimos medicinos plėtros 2016-2025 m. veiksmų plano pasirašęs krašto apsaugos ministras, pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą, Juozas Olekas, pabrėžia, kad tai svarbus dokumentas, kuris galutinai įtvirtina šeimos gydytojo specialybę bei suteikia galimybę šios specialybės ir svarbiausia pirminės sveikatos priežiūros komandos veiklai.
„Šeimos gydytojai, jau dabar pelnę visuomenės pasitikėjimą, taps pagrindiniais pirminės sveikatos priežiūros specialistais, teikiančiais paslaugas bet kokio amžiaus pacientams“, – sako J. Olekas.
Šių metų birželio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad 78 procentai žmonių labai arba greičiau pasitiki šeimos medicina. Pasak J. Oleko, tokie tyrimo rezultatai nėra atsitiktinis dalykas, didėjantis pasitikėjimas liudija, kad ne vienerius metu kurta šeimos gydytojo institucija atitinka žmonių lūkesčius, atlieka svarbų ir reikšmingą vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje.
„Mums labai svarbi pacientų nuomonė. Sveikatos sistema turi būti patrauklesnė, draugiškesnė ir pacientams, ir medikams. Todėl arčiausiai žmonių esančiai ir jų pasitikėjimą pelniusiai šeimos gydytojo institucijai skirtinas ypatingas dėmesys ir priemonės, padedančios mažinti darbo krūvius, biurokratizmą, gerinti finansavimą, ypač dabar, kai tam tikru iššūkiu ir medikams, ir sveikatos politikams tampa visuomenės senėjimas“, – sako J. Olekas.
Pagal Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų planą numatoma optimizuoti šeimos gydytojų rengimą, plėtoti grupinę šeimos gydytojų komandų praktiką, organizuoti ir užtikrinti nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą visą parą. Taip pat bus plečiamos slaugytojų, dirbančių šeimos gydytojo komandoje, profesinės kompetencijos, į komandą įtraukiami socialiniai darbuotojai. Naujajame dokumente numatomos galimybės keisti prie šeimos gydytojo prisirašiusių gyventojų skaičiaus normatyvus, priklausomai nuo gyventojų amžiaus grupių, peržiūrėti ir patikslinti apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto už prisirašiusius gyventojus pagal nustatytas naujas detalizuotas amžiaus grupes. Didelis dėmesys skiriamas šeimos gydytojo komandos bendradarbiavimui su pirminės psichikos, odontologijos ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais. Plane taip pat numatoma nuo 17,7 proc. (2016 m.) iki 20 proc. padidinti PSDF biudžeto lėšų, skirtų pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai, dalį.

SAM Ryšių su visuomene skyrius,
samrsv@sam.lt, www.sam.lt