Informacija apie draudžiamųjų užsieniečių, neturinčių asmens kodo, duomenų tvarkymą VLK valdomose informacinėse sistemose ir prieglobsčio prašytojų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo

Lietuvos privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, šių asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto sudarymo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo pagrindus ir kt. nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – SDĮ). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžiama privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų aibė – jai priklausantys asmenys laikomi Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos dalyviais, kurie nuo draudžiamojo statuso suteikimo dienos įgyja prievolę kiekvieną mėnesį mokėti SDĮ nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas – šias įmokas draudžiamieji moka patys arba tam tikrais SDĮ nustatytais atvejais jas sumoka valstybė. 

Privalomojo sveikatos draudimo sistemos dalyviai (draudžiamieji) registruojami ir jų duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre (toliau – Draudžiamųjų registras) pagal susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų teikiamus duomenis apie draudžiamiems asmenims nustatytą atitinkamą teisinį statusą ir (arba) mokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Draudžiamieji įregistruojami SDĮ nustatytais pagrindais ir Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ (toliau – LRV 968), nustatyta tvarka. Tik įregistruotų draudžiamųjų duomenys papildomi Draudžiamųjų registro suformuotais privalomojo sveikatos draudimo laikotarpių duomenimis, kurie nustatomi automatiniu būdu pagal šio registro duomenų teikėjų pateiktus duomenis.

Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – prieglobsčio prašytojai,) sveikatos priežiūra yra apmokama remiantis SDĮ 6 straipsnio 5 dalimi ir vadovaujantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 18 ir 20 punktuose nurodytais terminais bei tvarka. Prieglobsčio prašytojai į Draudžiamųjų registrą įregistruojami pagal dokumento, patvirtinančio prieglobsčio prašytojo statusą, galiojimo datas. Tokiu dokumentu laikomas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduodamas kiekvienam prieglobsčio prašytojui ir patvirtina užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 

Kai draudžiamasis į Draudžiamųjų registrą įregistruojamas pirmą kartą, jam automatiniu būdu suteikiamas draudžiamojo identifikavimo kodas (toliau – DIK), kuris yra sudaromas atsitiktine tvarka iš 11 skaitmenų. DIK naudojamas draudžiamajam identifikuoti Draudžiamųjų registre ir sąveikai su susijusiais registrais bei valstybės informacinėmis sistemomis užtikrinti. Šis kodas yra unikalus ir nekeičiamas visą draudžiamojo duomenų tvarkymo Draudžiamųjų registre laiką. Net ir išregistravus draudžiamąjį, jo identifikavimo kodas nenaudojamas kitam asmeniui identifikuoti. 

DIK yra draudžiamojo asmens pagrindinis identifikatorius, naudojamas Draudžiamųjų registre, Privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje „Sveidra“ ir kituose VLK valdomose informacinėse sistemose. DIK yra naudojamas formuojant sąskaitas už PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. DIK yra tvarkomas vykdant privalomojo sveikatos draudimo duomenų mainus – šis kodas kartu su kitais Draudžiamųjų registro duomenimis pagal duomenų teikimo sutartis perduodamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, mokesčių administratoriams, kitiems Draudžiamųjų registro duomenų gavėjams. DIK tvarkomas privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimuose, kurie išduodami TLK asmens kodo neturintiems užsieniečiams pagal jų prašymus. Minėtas pažymėjimas yra tinkamas dokumentas draudžiamojo asmens statusui patvirtinti ir informacinėje sistemoje identifikuoti.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo prieglobsčio prašytojams paaiškiname, kad PSDF disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis prieglobsčio prašytojų sveikatos priežiūrai apmokėti, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos krašto apsaugos ministro ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose, draudžiamieji prieglobsčio prašytojai identifikuojami naudojant DIK – už prieglobsčio prašytojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos sąskaitas teikia TLK.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai draudžiamasis neturi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka suteikto asmens kodo (pvz., užsieniečiui nėra išduotas Lietuvos asmens dokumentas), DIK yra ne tik pagrindinis, bet ir vienintelis draudžiamojo asmens identifikatorius. Asmens kodo taip pat neturi asmenys, kurie dirba Lietuvoje, tačiau gyvena kitoje Europos Sąjungos šalyje (jiems SDĮ taikomas vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais), taip pat nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, perkeliamojo asmens statusą turintys asmenys ir kiti, tačiau ir neturintys asmens kodo asmenys, esant teisiniam pagrindui, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 1 dalimi, asmenys, turintys atitinkamą teisinį statusą, bet neturintys asmens kodo, įregistruojami į Draudžiamųjų registrą, jiems LRV 968 nustatyta tvarka suteikiamas DIK, formuojami privalomojo sveikatos draudimo galiojimo laikotarpiai, taigi, šie apdraustieji asmenys, net ir neturėdami asmens kodo, turi teisę į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. 

Patvirtintas Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų planas

Patvirtintas Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų planas

Sveikatos apsaugos ministerijoje parengtas ir patvirtintas Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų planas. Šiame dokumente nustatytas šeimos medicinos plėtros tikslas – gerinti medicinos paslaugų teikimo procesus, prieinamumą, tęstinumą, didinti paslaugų apmokėjimą, užtikrinti kvalifikuotų specialistų išteklius šeimos medicinoje.
Įsakymą dėl šeimos medicinos plėtros 2016-2025 m. veiksmų plano pasirašęs krašto apsaugos ministras, pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą, Juozas Olekas, pabrėžia, kad tai svarbus dokumentas, kuris galutinai įtvirtina šeimos gydytojo specialybę bei suteikia galimybę šios specialybės ir svarbiausia pirminės sveikatos priežiūros komandos veiklai.
„Šeimos gydytojai, jau dabar pelnę visuomenės pasitikėjimą, taps pagrindiniais pirminės sveikatos priežiūros specialistais, teikiančiais paslaugas bet kokio amžiaus pacientams“, – sako J. Olekas.
Šių metų birželio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad 78 procentai žmonių labai arba greičiau pasitiki šeimos medicina. Pasak J. Oleko, tokie tyrimo rezultatai nėra atsitiktinis dalykas, didėjantis pasitikėjimas liudija, kad ne vienerius metu kurta šeimos gydytojo institucija atitinka žmonių lūkesčius, atlieka svarbų ir reikšmingą vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje.
„Mums labai svarbi pacientų nuomonė. Sveikatos sistema turi būti patrauklesnė, draugiškesnė ir pacientams, ir medikams. Todėl arčiausiai žmonių esančiai ir jų pasitikėjimą pelniusiai šeimos gydytojo institucijai skirtinas ypatingas dėmesys ir priemonės, padedančios mažinti darbo krūvius, biurokratizmą, gerinti finansavimą, ypač dabar, kai tam tikru iššūkiu ir medikams, ir sveikatos politikams tampa visuomenės senėjimas“, – sako J. Olekas.
Pagal Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų planą numatoma optimizuoti šeimos gydytojų rengimą, plėtoti grupinę šeimos gydytojų komandų praktiką, organizuoti ir užtikrinti nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą visą parą. Taip pat bus plečiamos slaugytojų, dirbančių šeimos gydytojo komandoje, profesinės kompetencijos, į komandą įtraukiami socialiniai darbuotojai. Naujajame dokumente numatomos galimybės keisti prie šeimos gydytojo prisirašiusių gyventojų skaičiaus normatyvus, priklausomai nuo gyventojų amžiaus grupių, peržiūrėti ir patikslinti apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto už prisirašiusius gyventojus pagal nustatytas naujas detalizuotas amžiaus grupes. Didelis dėmesys skiriamas šeimos gydytojo komandos bendradarbiavimui su pirminės psichikos, odontologijos ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais. Plane taip pat numatoma nuo 17,7 proc. (2016 m.) iki 20 proc. padidinti PSDF biudžeto lėšų, skirtų pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai, dalį.

SAM Ryšių su visuomene skyrius,
samrsv@sam.lt, www.sam.lt