Lietuvos šeimos gydytojų kolegija

info@lsgk.lt

Pirmasis beždžionių raupų atvejis Lietuvoje. Į ką atkreipti dėmesį?

2022 08 04

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) buvo patvirtintas pirmasis Lietuvoje beždžionių raupų atvejis asmeniui, kuris priklauso 40–49 m. amžiaus grupei. Susirgęs asmuo ir su juo sąlytį turėję asmenys buvo informuoti apie profilaktines priemones ir yra stebimi, siekiant išvengti naujų beždžionių raupų atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog nuo gegužės mėn. buvo nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų už Afrikos ribų, dauguma šių atvejų – Europoje. Galiausiai 2022 m. liepos 23 d. PSO pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

Beždžionių raupai – tai zoonozė, kurią sukelia beždžionių raupų virusas, priklausantis Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai. Žmonėms patogeniški yra mažiausiai penki Orthopoxvirus genties virusai: raupų, vakcinijos, karvių raupų, kupranugarių ir beždžionių raupų virusai.

Užsikrėtimo būdai

Beždžionių raupai nelengvai plinta tarp žmonių, tačiau užsikrėsti liga galima artimo fizinio kontakto metu.

  • Tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais.
  • Lytinių santykių metu.
  • Per virusu užkrėstą aplinką, pavyzdžiui, patalynę, rankšluosčius arba rūbus.
  • Oro-lašeliniu būdu ilgalaikio ir artimo kontakto akis į akį metu.

Nors beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika yra tokia pati. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla tiems asmenims, kurie turėjo tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiuoju.

Simptomai

  • Bėrimas veido srityje, vėliau plintantis į liemenį, rankas, pėdas, lyties organus.
  • Karščiavimas.
  • Padidėję limfmazgiai.
  • Galvos, raumenų skausmas.
  • Nuovargis.
  • Šaltkrėtis.

Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 5 iki 21 dienų (dažniausiai 6–13 d.). Liga trunka dvi arba keturias savaites. Jai būdingi į raupus panašūs simptomai, išvardyti aukščiau. Beždžionių raupai prasideda itin staigiai, pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais, pradeda krėsti šaltis. Po trijų dienų nuo ligos simptomų pradžios sumažėja temperatūra ir išsivysto progresuojantis bėrimas nuo makulių iki šašų. Bėrimas dažnai atsiranda veido srityje, vėliau plinta į liemenį ir į visą kūną. Pažeidimo vietas gali stipriai niežtėti. Pustulėms sprogus, susidaro šašai. Jiems nukritus gali susidaryti randeliai ir (arba) pigmentinės dėmės. Iki bėrimų atsiradimo, daugeliui pacientų padidėja limfmazgiai. Kasantis niežinčius bėrimus, galima užsikrėsti bakterine infekcija.

Ligą būtinai reikia diferencijuoti nuo vėjaraupių, kuriais sergant limfmazgių padidėjimas, dažniausiai, nenustatomas.

Didžiajai daliai sergančiųjų beždžionių raupais pasireiškė lengvos ligos formos, tačiau mažiems vaikams, nėščioms moterims ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, yra didesnė rizika susirgti sunkia ligos forma.

Profilaktika

  • Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju, kuriam pasireiškia ligos simptomai arba yra patvirtintas užsikrėtimas beždžionių raupais.
  • Vengti sąlyčio su galimai užterštais daiktais.
  • Užsiimti saugiais lytiniais santykiais.
  • Dažnai plauti rankas. Naudoti muilą ir vandenį arba alkoholinį skystį rankoms.
  • Slaugant sergantį pacientą dėvėti pirštines ir apsauginius rūbus.

Diagnostika ir gydymas

Liga diagnozuojama atliekant virusologinius, molekulinius ir kitus tyrimus. Labai svarbi epidemiologinė anamnezė (pvz., kelionės po endeminius regionus).

Gydymas simptominis (slopinamas niežėjimas, mažinama temperatūra, skiriami antivirusiniai vaistai).