Advokatė Gintarė Girdzijauskienė teigia, kad sveikatos priežiūros institucijų darbuotojų veikla užima nepaprastai svarbią vietą mūsų visų gyvenime. Gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų bei kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbas yra atsakingas, reikalaujantis gilių teorinių žinių, patirties praktinėje veikloje. Deja, kartais tenka susidurti su situacijomis, kai gydytojai, vykdydami savo veiklą, kaip ir visose kitose srityse, susiduria su klaidomis teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Tokių klaidų padariniai būna neretai jautrūs, susiję su ginčų (pavyzdžiui, dėl turtinės ir neturtinės žalos pacientui atlyginimo) sprendimu. Taip pat neretai susiklosto situacija, kai pacientai yra įsitikinę, kad jiems nekvalifikuotai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, nors tam jokių objektyvių duomenų nėra. Tokia situacija taip pat sukelia potencialią konfliktinę situaciją tarp paciento, sveikatos priežiūros įstaigos ir konkretaus gydytojo.
Kai susiklosto ginčo situacija tarp paciento, sveikatos priežiūros įstaigos ir gydytojo, nepaprastai svarbu rasti tinkamą balansą tarp paciento lūkesčių, siekių bei išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos ir konkretaus gydytojo atliktus arba neatliktus veiksmus. Reikia kelti klausimą: ar konkretūs veiksmai (arba neveikimas) iš tikrųjų objektyviai sąlygojo žalos atsiradimą pacientui. Tokioje situacijoje, siekiant kuo operatyviau bei ekonomiškiau išspręsti kylantį arba jau kilusį ginčą, siūloma pasinaudoti mediacija ir jos teikiama nauda. Mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios tikslas padėti šalims išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam arba keliems mediatoriams (tarpininkams). Mediacija galima tiek ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tiek ginčui pasiekus teisminę stadiją (pavyzdžiui, kai pacientas kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl jam padarytos žalos atlyginimo). Medicinos teisė yra labai specifinė ir specialių žinių reikalaujanti sritis, šiuo atveju mediatoriumi turėtų būti skiriamas asmuo, kuris turi medicinos teisės žinių (pavyzdžiui, advokatas, besispecializuojantis medicinos teisėje). Mediacijos būdu, vedant derybas dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, neretai randamas kompromisas tarp šalių, šiuo atveju paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos arba konkretaus gydytojo.
Kyla klausimas: kokia gi mediacijos nauda? Į šį klausimą galima atsakyti vertinant kelis aspektus: mediacija yra savanoriška (bet kuriuo metu šalis gali pasitraukti iš mediacijos proceso), mediacijos metu pateikiama informacija, derybų eiga yra konfidenciali, mediatorius yra nešališkas asmuo, kuris neatstovauja nė vienos iš ginčo šalių. Dar vienas mediacijos privalumas – šalys gali išsamiai diskutuoti ginčo klausimais, kaip ir gydytojas gali pateikti informaciją apie pacientui taikytus gydymo metodus, eigą, atliktas procedūras. Be to, jei bus pasiektas susitarimas tarp šalių mediacijos procese, bus išvengta ilgo proceso sprendžiant kilusį ginčą ikiteisminėje institucijoje (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje) arba teisme.
Svarbu paminėti, kad tuo atveju, jei tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos arba konkretaus gydytojo kilęs ginčas yra išsprendžiamas susitarimu mediacijos procese, rekomenduotina tarp šalių pasirašyti taikos sutartį, kurioje būtų aptartos visos sudarytos šalių sąlygos ir kuri būtų tvirtinama teismo supaprastinto proceso tvarka tam, kad būtų privalomai vykdytinas dokumentas. Apibendrinant galima teigti, kad mediacija yra vienas tinkamiausių ir veiksmingiausių ginčų sprendimų variantų. Mediacija naudinga ne tik sprendžiant ginčus, susijusius su pacientams padarytos žalos atlyginimu, tačiau ir ginčus, kylančius tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų (pvz., su darbo santykiais susijusius ginčus ir pan.). Todėl mediacija yra tinkamas pavyzdys, kai prieš inicijuojant teisminius procesus būtų sudaryta galimybė šalims išnaudoti jos teikiamą naudą.