Vitaminas D (kolekalciferolis) yra svarbus kaulų masės formavimuisi paauglystėje [8]. Kartu su pakankamu kalcio kiekiu ir fiziniu aktyvumu, jis užtikrina kaulinio audinio augimą bei kaulų masės formavimąsi vaikystės ir paauglystės laikotarpiu [8]. Dėl šios priežasties atsiranda būtinybė aptarti vitamino D stygiaus problemą šioje amžiaus grupėje.

Mokslinių tyrimų duomenimis, vitamino D stygiaus paplitimas tarp paauglių labai skiriasi. Šiuos skirtumus lemia tiriamųjų amžius ir etninė sudėtis, tyrimų sezoniškumas, geografiniai ypatumai ir nevienodi vitamino D kiekio kraujyje vertinimo kriterijai [8]. Vis dėlto, apibendrinti duomenys rodo, kad vitamino D stygiaus paplitimas įvairiose šalyse svyruoja nuo 4 iki 91 proc. [8], o vidutiniškai apie 20 proc. sveikų paauglių nustatomas per mažas vitamino D kiekį [1].

Patseadou ir kt. atliktame tyrime pastebėta, kad sumažėjęs vitamino D kiekis siejamas su didesne infekcinių, autoimuninių bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika [8]. Pakankamas vitamino D kiekis yra būtinas vaikų ir paauglių kaulų, raumenų bei imuninės sistemos funkcijai palaikyti [9]. Nors natūraliausias vitamino D šaltinis yra saulės šviesa, ypač šaltuoju metų laiku ir šiaurinėse šalyse (tarp jų ir Lietuvoje), jos dažnai nepakanka [9]. Dėl šios priežasties rekomenduojama vitamino D papildomai gauti su maistu – jo yra kiaušinių tryniuose ir riebioje žuvyje [9].

Išanalizavus daugelį klinikinių tyrimų ir apžvalgų, nustatyta, kad optimalus vitamino D kiekis kraujyje svarbus dėl kelių priežasčių:

1. Stiprinama skeleto sistema, o dėl to mažėja lūžių rizika [1, 2].
2. Stiprinami dantys [1, 2].
3. Gerėja imuninės sistemos funkcija [3].
4. Teigiamas poveikis psichikos sveikatai – mažėja depresijos ir nerimo simptomai, gerėja miego kokybė [4, 5].

Vitamino D kraujo tyrimų apžvalga Lietuvoje tarp 11–18 metų paauglių

Nors Lietuvoje daug dėmesio skiriama vitamino D stygiaus diagnostikai ir korekcijai, dažniausiai tai taikoma suaugusiesiems. 1 pav. matyti, kad 2018–2024 m. laikotarpiu paaugliams vitamino D tyrimai atliekami gana retai, suaugusiųjų grupėje tyrimų skaičius kasmet auga, o nustatytas vitamino D stygius dažniau koreguojamas. Vis dėlto visais metais išlieka didelis vitamino D nepakankamumo paplitimas. 2024 m. vitamino D stygius nustatytas beveik 50 proc. suaugusių pacientų, kurių amžius yra 19 metų ir daugiau.

1 pav. Vitamino D tyrimų skaičius pagal amžiaus grupes („SoftDent“ RWE duomenys )

Analizuojant paauglių vitamino D tyrimų skaičių ir jų rezultatus (2 pav.) matyti, kad atliekamų tyrimų kiekis kasmet auga. Vis dėlto vidutinis vitamino D kiekis kraujyje išlieka nepakankamas – ji siekia tik apie 64 nmol/l. 2024 m. Lietuvoje atlikta kiek daugiau nei 20 000 vitamino D tyrimų, tačiau beveik 50 proc. jų atvejų nustatytas vitamino D stygius.

2 pav. Vitamino D tyrimų skaičius ir rezultatai paauglių grupėje

Įdomu tai, kad analizuojant vitamino D kiekio kraujyje tyrimų tendencijas Lietuvoje (3 pav.) matyti ryškūs sezoniškumo skirtumai – šaltaisiais mėnesiais žemas (< 30 nmol/l) vitamino D kiekis nustatomas dažniau nei vasarą. Visgi tik liepos ir rugpjūčio mėn. didesnei daliai gyventojų fiksuojamas pakankamas vitamino D kiekis, todėl ypač svarbu rūpintis jo palaikymu visus metus.

3 pav. Vitamino D kiekio kraujyje pasiskirstymas 12 mėn. laikotarpiu

Atsižvelgiant į pateiktus grafikus, galima daryti išvadą, kad daugumai vaikų ir paauglių nustatomas vitamino D stygius. Pagal Lietuvoje galiojančias vitamino D stygiaus diagnostikos, profilaktikos ir gydymo gaires, parengtas dr. A. Bleizgio, vitamino D laboratorinis ištyrimas neturėtų būti atliekamas visai populiacijai, tačiau jis rekomenduojamas rizikos grupėms [6]. Rizikos grupės:

• Asmenys, kurie negauna pakankamai saulės spindulių (mažiau nei 15–20 min. per dieną) [1, 6, 7].
• Asmenys, kurių mityba yra nesubalansuota arba nepilnavertė [1, 9]. Sutter ir kt. tyrime pažymima, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti veganams ir vegetarams vaikams bei paaugliams [6,10].
• Asmenys, turintys antsvorį arba nutukimą [1,6].
• Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, pvz., malabsorbcijos sindromu, žarnyno arba inkstų ligomis [1,6].
• Asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus lėtinių ligų kontrolei, pvz., vaistus nuo epilepsijos, gliukokortikoidus ir pan. [1,6].
• Asmenys (ypač vaikai ir paaugliai), kurie skundžiasi nuovargiu, kaulų ar raumenų skausmais arba dažnai serga ūminėmis virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis [1,6].

Nustačius vitamino D stygių ir pradėjus gydymą, rekomenduojama pakartotinai ištirti 25-OH vitamino D kiekį po 1–2 mėn., siekiant įvertinti gydymo veiksmingumą [6].

Vitamino D stygiaus gydymas ir profilaktika

Pagal vitamino D stygiaus diagnostikos, profilaktikos ir gydymo gaires, Lietuvos gyventojams rekomenduojama vitamino D papildus vartoti nuo rugsėjo iki gegužės mėn [6]. Asmenys, priklausantys padidėjusios rizikos grupei, vitamino D papildus turėtų vartoti profilaktiškai visus metus – tai patvirtina ir pateikta analizė [6]. Žinoma, rekomenduojamos dozės skiriasi priklausomai nuo amžiaus grupės (žr. 1 ir 2 lenteles).

1 lentelė. Vitamino D stygiaus profilaktinės dozės vaikams ir paaugliams [6]

2 lentelė. Vitamino D stygiaus gydymas vaikams ir paaugliams [6]

Svarbu pabrėžti, kad gydymo poreikis ir dozės parenkamos individualiai, atsižvelgiant į gretutines ligas, mitybos įpročius, kūno masę bei saulės poveikio trukmę [6].

Vitamino D stygiaus gydymas taikomas dviem etapais [6]:

• Gydymas arba įsotinamoji terapija. Priklausomai nuo vitamino D deficito lygio ir kūno masės, skiriama nuo 2 000 iki 6 000 TV (tarptautinių vienetų) per dieną arba nuo 14 000 iki 42 000 TV per savaitę. Ši terapija tęsiama 6–12 sav. [6]
• Palaikomasis gydymas. Pasiekus optimalų 25(OH)D kiekio lygį kraujyje (daugiau nei 75 nmol/l), skiriama palaikomoji dozė – 800–2 000 TV per dieną arba 25 000 TV kartą per mėnesį [6]. Konkreti dozė priklauso nuo individualių veiksnių: saulės ekspozicijos, mitybos savitumų ir kūno masės [6]. Paaugliams, turintiems antsvorio arba nutukimą, gali prireikti didesnių palaikomųjų dozių.[6].

LITERATŪRA

1. Pludowski P, Holick MF, Grant WB, Konstantynowicz J, Mascarenhas MR, Haq A, et al. Clinical practice in the prevention, diagnosis and treatment of vitamin D deficiency: a Central and Eastern European expert consensus statement. Nutrients. 2022; 14(7):1483. doi:10.3390/nu14071483
2. Botelho J, Machado V, Proença L, Delgado AS, Mendes JJ. Vitamin D deficiency and oral health: a comprehensive review. Nutrients. 2020; 12(5):1471. doi:10.3390/nu12051471
3. Głąbska D, Kołota A, Lachowicz K, Skolmowska D, Stachoń M, Guzek D. The influence of vitamin D intake and status on mental health in children: a systematic review. Nutrients. 2021; 13(3):952.
4. Hemamy M, Salehi A, Kheirouri S, Alizadeh M. The effect of vitamin D and magnesium supplementation on the mental health status of attention deficit hyperactive children: a randomized controlled trial. BMC Pediatr. 2021; 21(1):414.
5. Mansur JL, Parisi MS, Tagetti A, Roggero V, Díaz MEP, Clérico A. Vitamin D: before, during and after pregnancy: effect on neonates and children. Nutrients. 2022;14(9):1900. doi:10.3390/nu14091900
6. Lietuvos šeimos gydytojų kolegija. Vitamino D stygiaus diagnostikos, profilaktikos ir gydymo rekomendacijos. Parengta pagal A. Bleizgio gaires. 2024.
7. Öberg J, Htet M, Jorde R, Grimnes G. Vitamin D status during adolescence and the impact of lifestyle changes: 2 years’ follow-up from the Fit Futures study. J Clin Endocrinol Metab. 2023; 109(3):e1029–e1039.
8. Patseadou M, Kourlaba G, Mavrogianni C, Tzavara C, Bakoula C. Vitamin D in adolescents: a systematic review and narrative synthesis of available recommendations. J Adolesc Health. 2020; 66(4):388–407.
9. Devulapalli ChS. Vitamin D intake and status in children and adolescents: comparing vegetarian, vegan, and omnivorous diets. Acta Paediatr. 2025; 114(4):498–504.
10. Sutter DO, Olsson D, Hammarström A. Nutrient status and growth in vegan children. Nutr Res. 2021; 91:13–25.